- galvonas
- galvõnas sm. (2) 1. K.Būg vyresnysis, viršininkas: Velnių galvonas sėdi pelkėje ant akmens ir erzina griaustinį TDrVI118. Išrinko lemtas žmones ... ir padarė juos galvonus ant žmonių BB2Moz18,25. 2. žr. galvokas 2: Užėjo galvõnas, ir daug prilijo Kp. Iš mažučio galvoniuko didelis lietus Šmn. Užėjo galvoniukas, ir kad palijo gi, tai net valkos talkšo Š. 3. toks suolas, ant kurio dirbami ratai, lenta, šulas: Įsinešei gryčion galvoną ir nieko nedirbi Šmn.
Dictionary of the Lithuanian Language.